Tikslai
Šioje svetainėje pateikiama informacija apie LSP (specialybės kalbos) ir CLIL (integruoto dalyko ir kalbos mokymo) mokymą. Jos tikslas – remti kalbų mokymo integraciją su specialybės dalykų dėstymu profesinio mokymo aplinkoje. Tikslas – pateikti praktinių pavyzdžių ir strategijų, kaip kalbų ir specialybės dėstytojai gali dirbti kartu. CLIL/LSP metodo taikymas gali pagerinti mokymo kokybę ir mokymosi rezultatus tiek kalbos, tiek specialybės dalykų srityse.
Vadovaudamiesi šioje svetainėje pateiktomis gairėmis, galėsite:
- Planuoti mokymo ir mokymosi medžiagą kartu su specialybės dėstytojais
- Įgyvendinti bendrus praktinius pratimus, kuriuose tikslinė kalba būtų integruota į specialybės dalyko praktiką
- Kurti mokymosi aplinką, kuri pagerintų studentų gebėjimą vartoti užsienio kalbas profesiniuose kontekstuose ir sustiprintų jų pasirengimą darbo vietai
Taikydami šį modelį, pagerinsite mokymo kokybę ir pagerinsite mokymosi rezultatus tiek praktinės kompetencijos, tiek profesinės kalbos mokėjimo srityse.
Jūsų, kaip kalbos eksperto, vaidmuo yra labai svarbus sėkmingam LSP/CLIL mokymui. Kaip specialybės kalbos ekspertas, jūs informuojate specialybės dėstytojus apie visus svarbius kalbos atnaujinimus ar su specialybe susijusios kalbos praktikos pokyčius. Glaudžiai bendradarbiaukite su dalykų dėstytojais nuo pat planavimo etapo, nes bendradarbiavimas turėtų būti reguliarus, praktinis ir orientuotas į tikslą.
Aiškus tikslų ir turinio perteikimas.
Dalinkitės turiniu, terminologija ir realiais tikslinės kalbos srities scenarijais su specialybės dalykų dėstytojais. Tai leidžia jiems atitinkamai pritaikyti savo mokymą ir laiku pateikti jums informaciją apie pratimų tikslus ir dažniausiai vartojamas frazes. Jei su jumis bendradarbiaus specialybės dėstytojai, galėsite gauti daugiau informacijos apie darbdavių organizacijų mokymo lūkesčius bei apie teisinius ir reguliavimo pakeitimus šioje srityje.
Pakvieskite specialybės dėstytojus stebėti tikslinės profesinės kalbos užsiėmimus.
Tai ypač svarbu naujiems specialybės dėstytojams. Savo ruožtu retkarčiais stebėkite specialybės pamokas, kad geriau suprastumėte mokymo metodus ir savo studentų dalyko išmanymo lygius. Bendradarbiavimas taip pat gali padėti jums lavinti savo dalykinius ir pedagoginius įgūdžius.
Bendras planavimas.
Organizuokite reguliarius susitikimus su specialybės dalykų dėstytojais prieš kursą, jo metu ir po jo. Pradėkite bendrą planavimą anksti, suteikdami specialybės dėstytojams laiko susipažinti su praktiniais mokymais ir tikslais bei atitinkamai parengti dalyko turinį, pavyzdžiui, užsiėmimams ar pratyboms reikalingus terminų sąrašus. Kartu nuspręskite, kada pagrindinės sąvokos bus dėstomos gimtąja kalba, o kada – užsienio kalba, kad studentai vienu metu nesimokytų dviejų „naujų“ dalykų.
Atviras mąstymas.
Būkite atviri vieni kitų pasiūlymams. Įvairūs mokymo metodai (pvz., flipped classrooms, virtual exchange, computer-assisted language learning) gali pagerinti mokymosi rezultatus tiek specialybės dalykuose, tiek tikslinėse kalbose. Jei įmanoma, dalyvaukite stebėjimo veikloje (shadowing activities), lankykitės dalykų užsiėmimuose ir pakvieskite specialybės dėstytojus stebėti tikslinės profesinės kalbos užsiėmimus. Tiesioginis praktinių pratimų atlikimas padeda specialybės dėstytojams geriau nustatyti, kokių kalbos ir bendravimo įgūdžių studentams iš tikrųjų reikia.
Realistiški pratimai.
Rengiantis kalbos užsiėmimams, naudokite autentiškus, realaus pasaulio pratimus, kuriuose specialybės dėstytojai irgi gali dalyvauti kaip vaidmenų atlikėjai. Dalykitės įrašytų trumpų pristatymų, tikrų rašytinių ataskaitų, komentuotų tekstų ir kt. pavyzdžiais su specialybės dalykų dėstytojais. Realistiška medžiaga ir pratimai leidžia studentams praktikuotis vartoti kalbą situacijose, panašiose į tas, kurias jiems teks atlikti ateityje.
Nustatykite aiškius kiekvieno užsiėmimo ar pratybų mokymosi tikslus iš tikslinės kalbos perspektyvos.
Įsitikinkite, kad specialybės dėstytojai supranta šiuos tikslus ir pagrindinį pratimo tikslą, pvz., pasidalykite kursų aprašymais ir programomis.
Nustatykite pagrindinį tikslinės kalbos turinį, kurį studentai galėtų įsisavinti, jei tai būtų integruota su specialybės dalyko dėstymu.
Savo sprendimams pagrįsti galite pasikonsultuoti su darbdavių organizacijomis arba pasinaudoti atsiliepimais iš šios srities.
Pabrėžkite kalbos įgūdžių vertę.
Padėkite studentams suprasti, kokia svarbi bus kalbos kompetencija jų būsimame darbe. Motyvacija didėja, kai studentai pripažįsta praktinę kalbų vertę savo darbe.
Pagrindinės žinios.
Prieš integruodami ją su specialybės dalyko dėstymu, užtikrinkite, kad studentai būtų įvaldę tikslinės kalbos pagrindus. Per anksti pristatytas kalbos turinys gali pakenkti mokymuisi abiejose srityse.
Studentų įtraukimas.
Pirmenybę teikite aktyviems mokymo metodams (pvz., icebreakers, fillers, energizers, team building, mingling, brainstorming, buzz and fishbowl groups, debates, role play, simulation, collage, World Café, pyramid discussion, observation or panel discussion, Open Space), kad paskatintumėte aktyvų studentų vaidmenį tiek mokantis dalykų, tiek bendradarbiaujant su kalbų dėstytojais. Jų atsiliepimai ir pasiūlymai gali pagerinti kurso turinį ir kokybę.
Darbo ir asmeninio gyvenimo integracijos rėmimas.
Dalyvaukite vizituose ir projektuose, kuriuose studentai susitinka su būsimais darbdaviais ir taiko tiek kalbos, tiek profesinius įgūdžius. Naudokite surinktus darbdavių atsiliepimus ir tiesiogiai prašykite komentarų iš darbdavių organizacijų.
Bendros grįžtamojo ryšio diskusijos.
Po kiekvieno bendro užsiėmimo ar pratimo organizuokite aptarimus su studentais, specialybės dėstytojais ir kalbų dėstytojais. Taip pat organizuokite reguliarius susitikimus su specialybės dėstytojais, kad įvertintumėte mokymosi rezultatus ir pasiekimus bei nustatytumėte tobulinimo poreikius.
Sistemingas grįžtamasis ryšys.
Skatinkite sistemingą studentų ir specialybės dėstytojų atsiliepimų rinkimą ir peržiūrą, kad būtų galima atlikti reikiamus pakeitimus būsimiems užsiėmimams.
Žinių ir patirties perdavimas.
Kai prisijungia nauji dėstytojai, aktyviai perduokite žinias apie kalbų ir specialybės dalykų dėstytojų bendradarbiavimą.
Informuokite mokymo įstaigos vadovybę.
Informuokite vadovybę apie bendrus užsiėmimus ir pratybas ir pakvieskite juos stebėti.
- Specialybių dėstytojai turėtų kartu parengti ir atnaujinti tikslinės kalbos medžiagą, kad ji sudarytų mokymo pagrindą.
- Kurdami medžiagą, bendradarbiaukite su specialybių dalykų dėstytojais – pasidalykite savo patirtimi apie autentišką ir tinkamą kalbos vartojimą.
- Laiku suteikite specialybių dalykų dėstytojams prieigą prie tikslinės kalbos medžiagos, kad jie galėtų ją pritaikyti savo užsiėmimams.
- Naudokite skaitmenines platformas (pvz., Moodle, MS Teams, el. paštą, Google Drive ir kt.) arba kitus būdus, kuriais visos suinteresuotos šalys patogiai naudojasi dalintis medžiaga, pvz., kursų aprašymais, šablonais, institucijos patvirtinta dirbtinio intelekto politika ar patvirtintais vadovėlius.
- Derinant dalykų ir kalbų mokymą, tinkama medžiaga apima scaffolding medžiagą, pvz., žodžių sąrašus, frazių bankus, oficialius dokumentus ir formas, taip pat įvairias rašytines ir žodines užduotis.
- Medžiaga turėtų būti pagrįsta autentiškomis darbo užduotimis ir realaus pasaulio situacijomis (pvz., formos, instrukcijos, vaizdo įrašų turinys).
- Užtikrinkite, kad medžiaga atitiktų darbovietės ir darbdavio lūkesčius. Jei reikia, pakvieskite studentus laikyti tarptautinius kalbos egzaminus, pvz., IELTS, STANAG, ICAO, FRONTEXT.
- Bendrai sukurtos mokymosi medžiagos pavyzdys yra atvejų vaizdo įrašai, kuriuose pagrindiniai elementai yra ir praktinė kompetencija, ir kalbos vartojimas, ir jie gali būti vertinami.
- Medžiaga turėtų būti reguliariai atnaujinama remiantis dėstytojų iniciatyva ir studentų atsiliepimais.
- Po kiekvieno bendro užsiėmimo palikite „permąstymo langą“ (pvz., 30 minučių), kad būtų galima apžvelgti, ką reikia atnaujinti.
- Susitarkite su specialybės dėstytojais, kad jie žodyną ir frazes pristatytų ankstyvoje dalyko mokymo stadijoje, net jei kalbos pratimai atliekami vėliau.
- Apsvarstykite galimybę įtraukti studentus į medžiagos kūrimą (pvz., studentų parengti terminų sąrašai, parengti po dalyvavimo pratybose).
Siekiant veiksmingo bendradarbiavimo, apibrėžkite vieni kitų vaidmenis.
Labai svarbu, kad žmonės, kurie nėra šios srities specialistai, pvz., kalbų dėstytojai, būtų nuodugniai supažindinti ir turėtų galimybę susipažinti su profesiniais dalykais ir realiomis darbo situacijomis. Gerai suplanuotas pratimas naudingas tiek dėstytojams, tiek studentams.
Bendruomeniškumo dvasia, sąveika ir bendradarbiavimas yra raktas į sėkmę.
Veiksmingas komandinis darbas ir pasitikėjimas kolegomis skatina tęsti darbą ir sumažina slenkstį prašant pagalbos, teikiant atsiliepimus ar prisijungiant prie kitos veiklos. Oficialūs susitikimai ne visada būtini, pažangą dažnai galima pasiekti neformalių pokalbių metu (pvz., per kavos pertraukėlę), o tai padeda bendravimui vystytis.
Įvadinis instruktažas kalbų dėstytojams.
Jei įmanoma, dalyvaukite specialybės dalykų pratybose ir įgykite įžvalgų apie nusistovėjusias praktikas darbo vietose. Tai pagerina jūsų supratimą apie dalyko turinį ir leidžia geriau paremti specialybės mokymąsi. Jei reikia, pateikite grįžtamąjį ryšį ir patarimus atliekant praktines užduotis.
Prieš pradėdami tikslinės kalbos (LSP) pratimus, studentai pirmiausia turėtų įsisavinti specialybės dalyko pagrindus.
Jei reikia, pakvieskite studentus pasinaudoti savarankiško kalbos mokymosi galimybėmis vietoje arba internetu.
Atidžiai paskirstykite mokymo tempą
nėra vieno teisingo ritmo. Pritaikykite jį kiekvienos grupės poreikiams ir nuspręskite, kada galima pradėti praktinius LSP pratimus.
Vaidmenų atlikėjų dalyvavimas yra labai svarbus pratimo sėkmei, pvz., žmonės, kurie nėra šios srities specialistai, yra geri vaidmenų atlikėjai, nes jų elgesys yra „mažiau išmanantis“ ir jie neturi iš ankstinio nusistatymo apie egzistuojančias procedūras.
Jie taip pat labiausiai panašūs į klientus, su kuriais studentai susitiks profesinėje praktikoje. Todėl žmonės, kurie nėra šios srities specialistai, gali sukurti autentiškesnius klientų bendravimo scenarijus, tačiau svarbu juos tinkamai instruktuoti kiekvienam pratimui.
Studentai, jau turintys reikiamus arba pakankamus kalbos įgūdžius, gali prisidėti ir dalyvauti mokymuose.
Suteikite studentams galimybę išnaudoti savo stipriąsias puses: pasitelkite dvikalbius arba gimtakalbius studentus kaip vaidmenų atlikėjus.
Planuodami praktinį pratimą
nuspręskite, ar pagrindinis dėmesys skiriamas veiklos procedūroms, ar tikslinės kalbos mokymuisi.
Sėkmė priklauso nuo visų motyvacijos.
Patirtis rodo, kad kuo daugiau bendradarbiaujama, tuo didesnė visų šalių – tiek dėstytojų, tiek studentų – motyvacija ir tuo prasmingesnė tampa mokomoji veikla. Jei įmanoma, vykdykite bendras internetines veiklas su kitomis mokymo įstaigomis, pvz., kolegijomis ar mokymo centrais kaimyninėse šalyse.
Tam, kad praktinis pratimas būtų sėkmingas, studentai pirmiausia turi įgyti reikiamų profesinių žinių prieš pradėdami vartoti tikslinę kalbą.
Pridėjus kalbos komponentą, jis vienu metu susiduria su iššūkiu ir lavina profesinę kompetenciją. Svarbi yra mokymo seka, kuomet studentai pirmiausia išmoksta atlikti profesinę užduotį, o tada įtraukiamas tikslinės kalbos elementas. Studentai nėra priversti vienu metu apdoroti dviejų (ar daugiau) naujų dalykų. Priešingu atveju gali nukentėti tiek su dalyku susiję įgūdžiai, tiek tikslinės kalbos įgūdžiai.
Scenarijais pagrįsti taikomieji pratimai (pvz., vaidmenų žaidimai, simuliacijos), kurių metu dalyviai susitinka su žmonėmis, kalbančiais užsienio kalba, yra veiksmingas būdas ugdyti profesinę kompetenciją.
Šie modeliavimai atspindi realaus pasaulio situacijas. Vaidmenų atlikėjų įtraukimas yra būtinas, o tikslas – neapsiriboti užduočiai atlikti nustatytu žodžių sąrašu, bet leisti situacijai atsiskleisti autentiškai.
Susitarkite atlikti vaidmenis arba būti stebėtojų vaidmenyje.
Jūsų pedagoginė patirtis gali papildyti jūsų žinias apie įvairias profesines sritis.
Prireikus diferencijuokite pratimus.
Vieni gali labiau sutelkti dėmesį į profesinį aspektą, kiti – į kalbą; efektyviausi pratimai sujungia abu, ypač jei atliekami atviros knygos formatu.
Pratimai gali apimti kalbą kaip vertinimo dalį (pvz., žodinės anglų kalbos mokėjimo demonstravimas).
Pasidalinkite testų ir egzaminų specifikacijomis, pavyzdinių užduočių tipais ir šablonais su dalykų dėstytojais.
Profesiniame bendravime pirmenybė teikiama tikslios informacijos pateikimui dalyvaujantiems asmenims tam
kad jie žinotų savo teises ir suprastų, kas vyksta. Bendravimas užsienio kalba nebūtinai turi būti nepriekaištingas, svarbu abipusis supratimas ir tai, kad dalyvaujantys asmenys gautų reikiamą informaciją – prireikus per vertėją – jiems suprantama forma.
Dokumentuokite ir dalinkitės gerąja patirtimi
sėkmingais pratimais, terminų sąrašais ir bendradarbiavimo modeliais – kad nauji dėstytojai galėtų jais pasinaudoti. Internetinės bendradarbiavimo platformos, tokios kaip MS Teams, Zoom, Moodle ir kt., leidžia efektyviai dalytis atsiliepimais.
Ką daryti, jei viskas klostosi ne taip, kaip tikėtasi?
Nenusiminkite
Nesėkmės ir iššūkiai yra proceso dalis ir dažnai kitą kartą lemia geresnius rezultatus. Mokykitės iš jų ir judėkite toliau.
Atvirai bendraukite
Jei iškyla problemų, atvirai jas aptarkite su specialybės dėstytojais ir studentais. Kartu raskite sprendimus ir išbandykite juos kito užsiėmimo metu.
Iškelkite mažesnius tikslus
Suskaidykite sudėtingus tikslus į įveikiamus žingsnius. Tai padeda studentams jaustis sėkmingais ir išlikti motyvuotiems. Apsvarstykite dviejų etapų pratimus:
- praktinė veikla gimtąja kalba;
- ta pati veikla tiksline kalba, sutelkiant dėmesį į pagrindines dalis (pvz., pasisveikinimas, paprastas problemos paaiškinimas, kartu su pagrindiniais klausimais ir su ja susijusiais paaiškinimais). Tokiu būdu studentai įgauna pasiekimo jausmą ir jaučiasi užtikrintai, kad galėtų pereiti prie sudėtingesnių užduočių.
Suteikite papildomos praktikos
Jei studentams sunku vartoti kalbą atliekant praktines užduotis, prieš bendrus pratimus koordinuokite papildomus nurodymus ar kartojimą.
Prisitaikykite prie mokymosi stilių
Dirbkite su specialybės dėstytojais, kad nustatytumėte studentų mokymosi stilius ir atitinkamai pakoreguotumėte savo mokymą.
Ieškokite kolegų paramos
Reguliariai aptarkite ir dalinkitės patirtimi su kolegomis bei keiskitės geriausia praktika. Jei reikia, dalyvaukite metodikos mokymo kursuose vietoje arba internetu, ypač CLIL tipo, ir prisijunkite prie tikslinės kalbos dėstytojų asociacijų šalyje.
© All Rights Reserved.