Specializuotos kalbos mokymas (LSP) yra plačiai naudojamas antrosios ir užsienio kalbos mokymo metodas, skirtas patenkinti neatidėliotinus ir labai specifinius poreikius besimokančiųjų, kuriems kalba reikalinga kaip funkcinė priemonė jų išsilavinimui, mokymui ar profesijai (Gollin-Kies ir kt., 2015; Garzone ir kt., 2016; Riordan, 2018).
Mokant bendrosios kalbos dėmesys skiriamas kalbos įgūdžių įgijimui, kitų kultūrų pažinimui ir jų vertinimui, o specializuotos kalbos mokyme dėmesys specifiniam kontekstui ir specifiniams poreikiams, pvz. anglų kalba aviatoriams, vokiečių kalba sienos apsaugai.
Žemiau esančioje lentelėje palyginamos specializuotos kalbos (LSP), integruoto dalyko ir kalbos mokymo (CLIL) ir anglų kalbos kaip mokymo priemonės (EMI) charakteristikos, daugiausia dėmesio skiriant dėstytojų vaidmenims, bendradarbiavimui, grįžtamajam ryšiui ir autentiškos medžiagos naudojimui.
| LSP | CLIL | EMI |
|---|---|---|
| specializuotos kalbos mokymas | integruotas dalyko ir kalbos mokymas | anglų kalba kaip mokymo priemonė |
| LSP kalbos dėstytojas pateikia aplinką, kontekstą, kur ir kaip vartojamas žodynas. | CLIL dėstytojas sukuria aplinką, kontekstą, kur ir kaip vartojamas žodynas. | EMI dėstytojas moko dalyko tiksline kalba. EMI užsiėmime daugiausia dėmesio skiriama dalykui, o ne kalbai. |
| Parengime gali dalyvauti dalyko dėstytojas | Parengime dalyvauja turinio dėstytojas(-a) | Užsiėmimą rengia dalyko dėstytojas, o kalbos dėstytojas nedalyvauja (kalbos dėstytojas gali padėti dalyko dėstytojui pasiruošti kursui) |
| Visas veiklas atlieka tik kalbos dėstytojas | Dalyko dėstytojas gali atlikti CLIL užduotis; kalbos dėstytojas pataria kalbos klausimais; mokymas yra kalbos dėstytojo ir dalyko dėstytojo bendradarbiavimas | Visas veiklas atlieka tik turinio dėstytojas |
| Tik kalbos mokymo metodologija | Kalbos dėstytojo teikiama kalbos metodologijos pagalba dalyko dėstytojui | Kalbos mokymo metodologijos netaikomos |
| Atsiliepimai pateikiami ir aptariami daugiausia tiksline kalba (priklausomai nuo studentų kalbos lygio) | Atsiliepimai gali būti pateikiami abiem kalbomis | Nėra arba mažai atsiliepimų apie kalbą (pvz. atsiliepimai apie sąvokas ir žodyną, o ne gramatiką) |
| Paruošti vadovėliai ir dėstytojo parengta medžiaga (kuo autentiškesnė) | Autentiška medžiaga ir aplinka; 95% turinio ir 5% kalbos vertinimo | Autentiška medžiaga (kalbai skiriama mažai arba visai neskiriama dėmesio) |
LSP kurso kūrimo žingsniai
Brown (1995) apibrėžia šešių žingsnių mokymo programos kūrimo modelį, kuris yra pagrindinis LSP kurso kūrimo pagrindas:
- Poreikių analizė – besimokančiųjų konkrečių kalbinių poreikių nustatymas jų profesiniame ar akademiniame kontekste.
- Tikslai ir uždaviniai – aiškių mokymosi rezultatų nustatymas remiantis nustatytais poreikiais.
- Vertinimas – vertinimo metodų, skirtų besimokančiųjų pažangai ir mokymo efektyvumui matuoti, kūrimas.
- Medžiagos parinkimas ir rengimas – tinkamos mokymo medžiagos, pritaikytos specializuotam kalbos vartojimui, parinkimas arba kūrimas.
- Mokymas – veiksmingų mokymo strategijų, skirtų įgūdžių įgijimui konkrečiuose kontekstuose, įgyvendinimas.
- Programos vertinimas – nuolatinis mokymo programos vertinimas ir tobulinimas remiantis besimokančiųjų atsiliepimais ir besikeičiančiais poreikiais.
Nuorodos tolesniam skaitymui
- Brown, J.D. 1995. The Elements of Language Curriculum: A Systematic Approach to Program Development. Boston, MA: Heinle & Heinle.
- Gollin-Kies, Sandra, Hall, David R. & Moore, Stephen H. 2015. Language for Specific Purposes.
- Garzone, Giuliana Elena, Heaney, Dermot & Riboni, Giorgia. 2016. Language for Specific Purposes: Research and Translation across Cultures and Media.
- Riordan, Emma. 2018. Language for Specific Purposes: Theory and Research.
© All Rights Reserved.